Ši pamoka egzistuoja dėl vienos priežasties: dauguma žmonių Lietuvoje neparduoda į užsienį ne todėl, kad neturi ką parduoti, o todėl, kad bijo muitinės ir mokesčių. Beveik visos tos baimės susijusios su situacijomis, į kurias pradedantysis pardavėjas net nepatenka.
Išskirstykime tris atskirus dalykus, kurie dažnai supainiojami: siuntimą, muitinę ir mokesčius.
Siuntimas
Praktinė dalis paprasta:
- Pardavus gaunate pirkėjo adresą. Nieko ieškoti nereikia.
- Supakuojate. Apsauginė plėvelė, tuščia vieta užpildyta, dėžė nesijudina supurčius.
- Užsakote siuntą ir atsispausdinate etiketę. Parduota.com rodo kelių vežėjų kainas vienoje vietoje, kad nereikėtų lyginti rankiniu būdu.
- Atiduodate siuntą ir sekimo numeris automatiškai keliauja pirkėjui.
Trys taisyklės, kurios sutaupo daugiausia pinigų:
- Išsiųskite per 2 darbo dienas. Tai labiausiai matomas pardavėjo rodiklis platformose.
- Visada su sekimu. Siunta be sekimo ginče yra pralaimėta siunta — įrodyti pristatymo neįmanoma.
- Pasverkite ir išmatuokite pakuotę, o ne daiktą. Vežėjai skaičiuoja tūrinį svorį, ir būtent čia atsiranda netikėtos sąskaitos.
Muitinė
Čia yra riba, kuri paaiškina beveik viską:
Europos Sąjungos viduje muitinės nėra. Siunta į Vokietiją, Prancūziją, Italiją ar Lenkiją keliauja taip pat, kaip į Kauną. Jokių deklaracijų, jokių muitų, jokių papildomų dokumentų.
Už ES ribų — reikia muitinės deklaracijos. Tai liečia Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Šveicariją, JAV ir visas kitas ne ES šalis. Deklaracija (CN22 arba CN23) yra formos pildymas, ne procedūra: prekės aprašymas anglų kalba, kiekis, vertė, kilmės šalis (Lithuania) ir prekės kodas.
Ką svarbu žinoti:
- Muitus ir importo mokesčius moka pirkėjas, ne jūs — nebent aiškiai susitarėte kitaip.
- Vertės mažinti deklaracijoje negalima. Pirkėjai to prašo. Tai yra pažeidimas, ir jis panaikina siuntos draudimą.
- Prekės kodo (HS) ieškokite pagal tai, kas daiktas yra, o ne kam jis skirtas.
Pradedantiesiems paprasčiausias sprendimas — pirmus kelis mėnesius siųsti tik ES viduje. Rinka ten pakankamai didelė, o procesas — nuobodus, ir tai gerai.
Mokesčiai
Ne kiekvienas pardavimas yra veikla, kurią reikia deklaruoti, bet riba tarp „tvarkausi namus“ ir „vykdau veiklą“ yra tikra.
Savų naudotų daiktų pardavimas — kai išparduodate tai, kas jums priklausė ir buvo naudojama — paprastai laikomas asmeninio turto realizavimu.
Reguliarus pirkimas perpardavimui yra ekonominė veikla. Ją reikia įforminti (dažniausiai — individuali veikla), o kai apyvarta viršija VMI nustatytą ribą per 12 mėnesių, atsiranda ir PVM prievolė.
Trys dalykai, kuriuos verta padaryti nuo pat pradžių:
- Kaupkite įrašus. Ką pirkote, už kiek, kada pardavėte, kiek kainavo siuntimas. Vienos lentelės pakanka.
- Žinokite, kad platformos teikia duomenis mokesčių administratoriams. Pagal ES taisykles (DAC7) prekyvietės kasmet praneša apie pardavėjus, viršijusius nustatytą pardavimų skaičių arba sumą per metus. Tai nėra kliūtis — tai tiesiog reiškia, kad apskaita turi sutapti.
- Pasitikslinkite savo atveju. Situacijos skiriasi, o taisyklės keičiasi.
Ši pamoka yra bendro pobūdžio informacija, o ne mokestinė konsultacija. Dėl savo konkrečios situacijos kreipkitės į VMI arba buhalterį.
Ką daryti dabar
Nuspręskite vieną dalyką: į kurias šalis siųsite pirmus tris mėnesius. Rekomendacija — Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Nyderlandai. Didelė rinka, jokios muitinės, trumpas pristatymas.
Vėliau, kai procesas taps įprastas, pridėsite Jungtinę Karalystę ir JAV.
Paskutinėje pamokoje — kas vyksta po pardavimo: susirašinėjimas su pirkėju, grąžinimai, atsiliepimai ir kaip iš vieno skelbimo išauga dvidešimt.
